Iliuzija

MINTYS

Lietuva be mokesčių?

Šis rašinys daugumai tikriausiai nuskambės kaip fantastika. Aš sugalvojau tai perskaitęs straipsnį Delfyje apie vėl ketinamus kelti mokesčius. Pamaniau – kas būtų, jeigu mes – visi Lietuvos gyventojai – nustotume mokėti mokesčius dabartinei vyriausybei? Teoriškai, mes lyg ir mokame SAU, bet praktiškai – ar jūs žinote, kur nukeliauja tie pinigai ir kuri tų pinigų dalis sugrįžta jums paslaugų pavidalu?

Taigi, tarkime, kad mes nuo šiandien nustojame mokėti mokesčius. Į bankus pinigų nebededame, kad antstoliai jų nepaimtų. Kai antstoliai pasirodo mūsų namuose, mes organizuojame visą vietinę bendruomenę, kad jų neįleistų – nuosavybė yra šventa. Ne tam juk mokame pinigus, kad „nuomotume“ savo turtą, ar ne? Logiškai mąstant, jo niekas ir negali atimti. Tai įmanoma tik esant kapitalizmui, o šiame monologe mes ką tik jį sunaikinome.

Taigi – tarkime, kad visi mes nustojame mokėti mokesčius.

Kodėl mes nepražūtume?

Manote, be mokesčių šalis pražus?
Ne, niekas nepražus. Tiesiog pinigų srautai persiskirstys į paprastesnes, primityvesnes formas. Pražus tik tie, kurie VALDO MOKESČIUS.
Žmogus yra unikalus tuo, kad, iškilus stresinei situacijai, jis ima mąstyti ir ieškoti sprendimo. Jeigu anksčiau, kuomet reikėjo mokėti mokesčius, jūs negalėjote pradėti verslo (arba amato), tuomet mokesčiams pražuvus amatininkui atsiveria galimybės. Jam nereikia mokėti draudimų, pensijos įmokų – nes pensijinė sistema bankrutuotų vos ne pati pirma. Vadinasi, pinigai patenka tiksliai ten, kur jiems ir vieta. Ir jie iškeliauja tiksliai ten, kur reikia.

Švietimas .
Nebemaitinamas mokesčių, jis persiorientuotų į tiesioginį mokėjimą (mokaisi - moki). Žinoma, mokymosi kokybė teoriškai turėtų suprastėti, sumažėtų dėstytojų, mokytojų, profesorių. Bet ar jie pražus? Ne. Jie imsis kitokios veiklos nes bus priversti dėl susidariusios padėties. Šioje vietoje, manau, bendruomenės imtų išlaikyti tuos mokytojus, kurie dirbtų bendruomenės viduje. Ir tą darbą dirbtų gerai.

Pensijos.
Dingus milijardams, dirbantys pensininkai galėtų uždirbti nemokėdami mokesčių, taigi, pusiausvyra maždaug išsilaiko. Nedirbantys taptų priklausomi nuo giminių, kaimynų ar bendruomenės Tai - bene pats skausmingiausias taškas, tačiau ir tie pensininkai išsilaikytų.

Tvarka ir teisingumas nukentėtų smarkiau. Policija arba būtų priversta susirinkti mokesčius pati (virstų į pusiau mafijinę struktūrą), arba visuomenė būtų priversta panaikinti policiją ir pereiti į savanoriškos apsaugos programas, kai bendruomenės stebi savo teritorijas. Dėl to didėtų bendravimas tarp bendruomenės narių, didėtų kiekvieno žmogaus pažįstamų ratas. Dėl mokesčių nebuvimo, žinoma, dingtų teismai, bet čia mažiausia bėda - linčo teismas yra pati baisiausia teisingumo forma. Jeigu bendruomenė organizuotųsi savo tvarkosaugą, tuomet tikėtina, kad ir bausmės už tam tikrus nusižengimus įgautų tokį laipsnį, kad nusikaltimai bendruomenėje taptų beveik neįmanomi. Žinoma, tokia teisėtvarkos sistema garantuoja mažesnį „teisingumą“, tačiau tai kaina, kurią turėtume sumokėti už mažesnį nusikalstamumą. Arba jo nebuvimą.

Keliai.
Kadangi nebeliktų valstybinio išlaikymo, jie taptų bendruomenės interesu. Kiekviena bendruomenė tvarkytųsi savo kelius ir labai tikėtina, kad tie darbai vyktų daug greičiau ir TEN, KUR REIKIA. Žinoma, pinigų panaudojimo efektyvumas bendruomenėje būtų šimtaprocentinis. Kaži ar kas norėtų "otkato"...

Medicina.
Kaip ir švietimas, ji taptų pilnai apmokama individualiai. Tačiau čia nėra jokios problemos - ji JAU tokia yra.

Parama skurstantiems.
Kadangi didėtų bendruomeniškumas, tuo pačiu išaugtų domėjimasis kiekvieno bendruomenės nario reikalais. Savaime aišku, kad išaugtų ir rūpestis vienas kitu. Kadangi mokesčių neliktų, daugiau pinigų būtų galima skirti bendruomeninei "labdarai". Už borto liktų tik tie, kurie patys atsisakytų tapti kurios nors bendruomenės nariais ir liktų "autsaideriais". Tačiau labai abejoju, ar dėl saugumo tokių atsirastų.

Didžiausia problema - VALSTYBINIS SAUGUMAS.
Savaime aišku, kad dėl mokesčių nebuvimo nebeliktų bankų, dingtų visos valstybinės institucijos, tuo pačiu - kariuomenė ir pasienio apsauga. Pasienio apsaugą galima laikinai patikėti bendruomenėms, įsikūrusioms tose zonose. Tai nėra optimalus – tik laikinas sprendimas. Kadangi po tokių permainų valstybė taptų ekonomiškai „atkirsta“ nuo pasaulio. Pasienio zona, savaime suprantama, tampa „karšta“.

Tikėtina, kad kariuomenė tokios "krizės" metu bandytų tapti naująja valdžia. Dar daugiau - bandant nebemokėti mokesčių, kariuomenė gali būti pasitelkta norint juos surinkti jėga. Todėl mokesčių nemokėjimas, labai tikėtina, veda bendruomenes prie kovos su savo valstybine kariuomene. Arba bent su sauja karininkų, kurie nenori prarasti postų. Bet koks pokytis formuoja pasipriešinimą. Juokingiausia šioje situacijoje yra tai, kad nereikia VISŲ šalies žmonių, norit įsukti tokią „krizę“. Užtenka susitarti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams, kurių santykinai yra nedaug. Visi kiti būtų priversti susitaikyti su pasekmėmis.

Kaip matote, mokesčių nemokėjimas priveda prie natūralaus išteklių persiskirstymo - viskas maksimaliai optimizuojasi. Rinkos sąlygos tampa laisvos, konkurencija vystosi pagal "gamtos" dėsnius, o ne valdžios žmonių rytines užgaidas. Lieka tik valstybinio saugumo problema. Bet, jeigu visuomenė optimizuotųsi, manau, ji sugebėtų išspręsti ir šį klausimą.

Svarbiausi elementai.
Prieš pradedant tokius pokyčius, reikėtų daug ir tikslingai informuoti. Supažindinti visuomenę su norimu įgyvendinti planu, supažindinti, kas visų laukia, kad „smūgio“ metu viskas vyktų kiek galima mažiau skausmingai.
Dėl neatsargių žingsnių galimas valiutos nuvertėjimas, todėl reikėtų pabrėžti, kad bus dedamos visos pastangos, kad valiuta liktų savo stabilumo ribose. Tai rizikingas žingsnis.

Kaip visa tai atrodytų tarptautinėje arenoje:

Jeigu reorganizuojantis būtų prarastas ryšys su užsienio žiniasklaidomis, tuomet Lietuva visiškai netektų pasitikėjimo. Tie, kurie mus norėtų pavergti, imtųsi ryžtingų veiksmų. Tarptautiniai bankai imtų organizuoti priemones atgauti savo skolintus pinigus. Valstybinė skola – tai mūsų valdžios liekana. Kadangi aš nesu ekspertas tarptautinių skolų klausimais, nenagrinėsiu šios problemos plačiau.

Nusprendus nebemokėti mokesčių, reikėtų kuo garsiau trimituoti, kad mes netampame barbarų valstybe - kad viso labo čia vyksta didžiulio masto valstybinė optimizacija ir kad viso pasaulio studentai, studijuojantys politologiją, sociologiją ir t.t., vyktų čionai stebėti proceso. Kuo daugiau tokių "stebinčių" - tuo geriau. Valstybės - rykliai nedrįs imtis agresyvių veiksmų. Jas atbaidys pasaulinis domėjimasis.

Žinoma, kurį laiką valstybėje bus bendruomeninė anarchija. Kiekvienas regionas tvarkysis savaip. Kur tuo metu bus dabartiniai politikai - sunkus klausimas. Gal emigruos. Gal bus sučiupti ir pakasti. Gal į juos tiesiog niekas nebekreips dėmesio. Esmė tame, kad dabartiniame pasaulyje Lietuva negalėtų ilgai egzistuoti kaip uždara sala. Neaiškios ekonominės perspektyvos neišvengiamai prisišauktų užsienio karinę galią. Galbūt įvyktų tas pats, ką Amerika darė Vietname. O gal niekas į mus ir dėmesio nekreiptų. Kad ir kaip viskas vyktų – anarchija neturėtų trukti labai ilgai. Centrinė valdžia turėtų būti formuojama vien dėl visuotinio saugumo. Tačiau tai jau būtų „sveika“ valdžia, kurioje nebesimaišytų senieji veidai, praradę bet kokį pasitikėjimą. Tai būtų daugiau bendruomeninė valdžia.

Buhalteriams būtų rojus?
O, taip! Pats tikriausias! Nelikus mokesčių, jiems beliks savo vidine tvarka perskaičiuoti gautus pinigus, išmokėti atlyginimus ir švilpauti, žiūrint į (nedidelį) pelną. Neabejoju, kad po persitvarkymo pelnai taps minimalūs. Visas verslas arba keistųsi, arba nyktų nuo paviršiaus. Pavyzdžiui, neliktų daugybės TARPINIŲ įmonių, kurios nieko realiai nesukuria. Didžiausią vertę įgautų KURIANČIOS produktą įmonės.

Kas bus nepatenkinti:
Importuotojai ir eksportuotojai - jiems užsidarys sienos. Jie bus priversti reorganizuoti įmones arba jas uždaryti. Visas užsienio verslas, jeigu jis tik nebus susijęs su informacinėmis technologijomis, taps nukreiptas į vidaus rinką.
Dujų ir energijos importuotojai neteks savo sutarčių, arba jie taps monopolininkais ir energijos kainos ims labai smarkiai augti - tiek, kiek žmonės išgalės mokėti.

Jeigu bendruomenės susitars ir boikotuos įmones, kainos turėtų sumažėti arba net tapti mažesnėmis nei dabar. Prieš laukinės rinkos sąlygas nepašokinėsi. Tuo pačiu išaugs nepriklausomų energijos šaltinių paklausa - vėjo, saulės jėgainių. Kadangi nebeliks valdžios, nebeliks ir draudimų ar apribojimų dėl jėgainių statybos. Viską laimins bendruomenės. Jeigu bendruomenei bus poreikis turėti savo jėgainę – ji ir atsiras.

Taip pat būtų labai nepatenkinti tie, kurie BIJO POKYČIŲ.
Antra vertus, vaikai, užaugę laukinės rinkos sąlygomis, jau nebebūtų tokie mėmės, kokių dabar turime tūkstančiais. Taigi, mokesčių nemokėjimas nėra pražūtis, jeigu viskas daroma teisingai.

Jeigu manote, kad šios mintys kažkur vertos konstruktyvaus papildymo, parašykite man į el. paštą. Pažadu, kad patalpinsiu jūsų papildymą tinkamoje straipsnio vietoje kaip pastabą.

Aurimas G.

Visi šiame puslapyje esantys kūriniai (nuotraukos, tekstai, piešiniai, straipsniai) yra autoriaus (Aurimo Gailiūno) nuosavybė.
Spausdinti, platinti, pardavinėti ar reklamuoti be autoriaus pasirašyto sutikimo draudžiama.